GREIČIŪNŲ TVENKINYS (UŽTVANKA)

Greičiūnų tvenkinys dirbtinai suformuotas užtvenkus Trumpės upelį. Tvenkinio plotas – 20,1 ha; ilgis – 1,2 km. Užtvanka yra pamėgta vietinių gyventojų ir kitų poilsiautojų laisvalaikio leidimo vieta. Šiltuoju metų laiku čia aktyviai maudomasi, žvejojama, plaukiojama valtimis. Giliausia tvenkinio vieta – 14 metrų (prie siurblinės). Nors Greičiūnų tvenkinys patenka į tarptautinį nardymo krypčių žemėlapį15, visgi per durpynus tekanti Trumpė į tvenkinį atplukdo rudą, drumzliną vandenį, taip gerokai sumenkindama užtvankos kaip nardymui tinkamos vietos potencialą. Nors užtvanka ir yra aktyviai naudojama, ypatingos rekreacinės svarbos Lapių regiono viešoji erdvė, tačiau čia rekreacinė infrastruktūra nėra neišvystyta (nėra informacinių ženklų, nuorodų, rekreacinių įrenginių, įrengtų ir sutvarkytų paplūdimių). Privažiavimo ir priėjimo kelių bei parkavimo būklė – tvarkytina. Nesezono metu tvenkinio rekreacinis ir kitoks naudojimas ženkliai sumažėja. Greičiūnų kaime buvusio Bergalės dvaro pastatų neišliko. Rytiniame tvenkinio krante yra kaimo turizmo sodyba. Pietvakarinėje dalyje stovi apleistas dviejų aukštų pastatas. Tai buvusi siurblinė, sovietmečiu naudota drėkinimo sistemų darbui. Žemė aplink pastatą priklauso vietos ūkininkui. Siurblinės pastatas balansuose neegzistuoja. Greičiūnų tvenkinio ant Trumpės upės užtvankos žemutinio bjefo kairiajame krante, privačios iniciatyvos per du ateinančius metus planuoja pastatyti 100 kW galios hidroelektrinę.

Butkų Juzės sodyba

Adresas: Klaipėdos r. sav., Pažvelsio k. (Vėžaičių sen.)

Pažvelsio kaime buvusio žymaus lietuvių poeto Butkų Juzės sodybvietę šiandien žymi senas kaštonas bei memorialinis atminimo ženklas, valstybės saugomas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Objektas iš visų pusių apsuptas žemės ūkio naudmenomis ir miškais, atokiai nuo urbanistinio įsisavinimo arealų. Yra informacinis nurodomasis pakelės ženklas. Kitos rekreacinės infrastruktūros nėra. Vieta ir pats objektas yra ypač svarbus sunykusio Pažvelsio kaimo istorinės atminties ir tapatumo ženklas. Sodybvietė įdomi kaip istorinės-kultūrinės vertės turistinio lankymo vieta.

Poeto ryšys su Pažvelsiu. Butkų Juzė (Juozas Butkus) gimė Pažvelsio kaime, neturtingo, tačiau šviesaus valstiečio šeimoje. Juozas Butkus nuo pat vaikystės buvo gana aktyvus. Pats kiek pramokęs laisvomis nuo ganiavos valandėlėmis ėmėsi lietuviškai mokyti kaimo vaikus – ir taip iki penkiolikos metų, kol išvyko į Liepoją. Kiek vėliau vasaros atostogų metu poetas Pažvelsiuose dar rengdavo vaidinimus, organizuodavo kaimo jaunimo laikraščių „Kibirkštėlė” , „Žadintojas”, „Upelis” leidimą, kuriuos pats ir redaguodavo. Butkų Juzė apie save sakydavo „Aš esu paprastas kaimo dainius. Darbo ir prakaito gyvenime vargdamas, imu dainai žodį ten, kur gražiausioji Lietuvos dalis, kaimo žmonės purvą braido, sunkiausius darbus dirba, ir sunkiausiai, paneigti ir skriaudžiami, duonelę užsipelno, o neturi balso.” Iš šių jo žodžių galime atsekti ypač artimą poeto dvasinės būklės ryšį su jo gimtuoju Pažvelsio kaimu.

{gallery}butku{/gallery}

Dzotai

Nepaisant to, kad Molotovo linijos kariniai gynybiniai įtvirtinimai, dar vadinami dzotais, nėra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, tačiau šių objektų vertės rekreacinį ir kultūrinį potencialą galima drąsiai kvestionuoti kitų vietovės, net ir registrinių paveldo objektų atžvilgiu. Dzotai yra karo materialiosios kultūros palikimo objektas. Tai ypač vertingas, tikslinę karo istorikų, tyrinėtojų ir paprastų mėgėjų auditoriją traukiantis lankymo objektas, be kitą ko dar ir praturtinantis apylinkių urbanistinės struktūros visumą. Lapių kadastrinėje vietovėje yra 5 šio tipo statiniai. Visi jie išsidėstę Minijos upės rytiniame šlaite (3 pakelėje, 2 atokiau nuo kelio rytų kryptimi). Dzotai istorine ir kultūrine prasmėmis yra pakankamai vertingi objektai, kad būtų įtraukti į Nekilnojamųjų vertybių registrą kaip istorinio-inžinerinio paveldo vertybė.

Malūnų liekanos

Pikteikiuose – ant Minijos, Žvelsėnuose – ant Žvelsos bei Pažvelsio kaime – ant Trumpės upės kranto išlikę buvusių vandens malūnų liekanos. Šių istorinių objektų vietos yra reikšmingos bei svarbios vietovės istorinio tapatumo memorialinės vertybės. Šiandien objektai yra visiškai sunykę, todėl materialiąja bei vizualine prasmėmis jie nevaidina jokio vaidmens, tačiau istorinės atminties išlikimas palieka galimybę senojo identiteto vertybės regeneravimui ir integravimui naujojoje vietovės visuminėje struktūroje.