GERDUVĖNŲ PILIAKALNIS
Gerduvėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė– piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gerduvėnų kaimo, Vėžaičių seniūnijoje. Pasiekiamas iš autostrados Vilnius – Klaipėda ties Vėžaičiais pasukus link Lapių, pavažiavus 1,3 km, nusileidus į Minijos slėnį, prieš Gerdaujės upelį pasukus į dešinę rytų kryptimi, 400 m iki miško krašto, yra kiek kairiau priekyje.
Piliakalnis labai apardytas arimų, dabar apaugęs lapuočiais. Vakarinėje papėdėje 1,1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.Piliakalnis užaugęs Gerdaujos mišku. Priėjimo takų, informacinė ir rekreacinė infrastruktūra kol kas neišvystyta.
Piliakalnis įrengtas Minijos ir Gerdaujės kairiajame krante esančiame aukštumos krašte. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 95x70 m dydžio. Aikštelės pietrytinio krašto, kur turėjęs būti pylimas, 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už jo iškastas antras 5 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Už šio griovio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 27x13 m dydžio. Jos pietrytiniame krašte supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,2 m šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Priešpilio pylimas žemėdamas juosia piliakalnį pietvakarių šlaituose, 2-10 m žemiau aikštelės, virsdamas 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 35 m aukščio.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.Šių žvalgymų metu žemės paviršiuje buvo aptikta keramikos šukių, molio tinko bei degėsių.
2002 ir 2007 m. šalia piliakalnio esančiame Gerduvėnų kapinyne ir senovės gyvenvietėje žvalgomuosius tyrimus atliko L. Tamulynas ir I. Martišauskytė. Kapinynas ir gyvenvietė lokalizuojama Minijos terasoje, apie 1 km į vakarus nuo Minijos ir Gerdaujos santakos ir apie 500 m į pietvakarius nuo Gerduvėnųpiliakalnio su papėdės gyvenviete. Kapinyno teritorijos paviršiuje rasta degintinių kaulų, surinkta daugiau kaip 100 įvairių dirbinių ir jų fragmentų – ietigalių fragmentų, žiedinė segė, zoomorfiniųapyrankių fragmentai, gintarinis karoliukas ir kt. Atlikus tyrimus konstatuota, kad Gerduvėnuose buvo nedidelis, apie 0,5 ha ploto apimties, II–IV ir IX–XIII a. kapinynas, stipriai apardytas žemės ūkio darbų metu. Kapinyno teritorijoje vėlesniais laikais buvo kelios sodybos. Gyvenvietė šalia kapinyno neaptikta.
2010 m.Gerduvėnų piliakalnio šiaurės vakarų papėdėje buvo ištirta 15 perkasų, kiekviena 1 m² dydžio (iš viso 15 m²), bei atidengti betoniniai pastato pamatai. Perkasų gyliai svyruoja nuo 20 cm iki 80 cm. Šiuose gyliuose po miško paklote pasiektas įžemis. Trijose perkasose, esančiuose arčiau piliakalnio papėdės, užfiksuotas neintensyvus kultūrinis sluoksnis, aptikti archeologiniai radiniai. Perkasoje šiaurės rytų kampe 69 cm gylyje nuo žemės paviršiaus 29x21 cm dydžio dėmėje rastos dar 2 keramikos šukės lygiu paviršiumi, datuojamos I tūkst. – II tūkst. pradžia, ir molio tinko.
Koordinatės: 55°44'14"N 21°26'18"E
