ŽVELSA

Žvelsa – vakarų Lietuvos upė, kairysis Minijos intakas. Ilgis 38 km, baseino plotas 144 km². Prasideda Rietavo savivaldybėje, Dausynų miške, Aukštojo tyro telmologiniame draustinyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Endriejavo. Teka į vakarus miškingomis vietovėmis Plungės ir Klaipėdos rajonų teritorijomis, labai vingiuoja. Įteka į Miniją 62 km nuo jos žiočių, ties Žvelsėnais.

Vidutinis nuolydis – 268 cm/km14. Upės aukštupys patenka į Ablingos geomorfologinį draustinį, žemupys – į Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį. Gyvenvietės prie Žvelsos: Žvelsėnai, Lapiai, Pažvelsis, Jurjonai, Tilvikai, Didieji Mostaičiai.

Lapių apylinkėse Žvelsa teka išraiškingo reljefo, miškingomis vietovėmis, upės pakrantėse gausu   atodangų   bei piliakalnių. Rekreacinio poreikio naudojimui Žvelsos vingiai geriausiaipritaikyti ir įsisavinti ties Lapių kaimu, čia esančių privačių sodybų ir kultūros bei viešojo intereso teritorijose (D. Holliday sodyba, Lapių piliakalnis, Lakštingalų slėnis). Atokesnė Žvelsos vaga išlaikiusi natūralų gamtinį pobūdį.

Vasarą ramiai tekanti Žvelsa, rudenį pakilus vandens lygiui ypač suaktyvėja ir pasidaro panaši į kalnų upę. Žvelsos aukštupys turi statoką nuolydį, upės vanduo galinga srove kunkuliuodamas veržiasi pro medžių išvartas, akmenis, bebrų užtvankas. Trasos ilgis – net iki 14 km. Tokiomis sąlygomis nuplaukti kilometrai atima kur kas daugiau jėgų nei būtų įveikti ramios upės sąlygomis.

Kai rudenį Žvelsoje pakyla vanduo, čia pradedamas baidarių sezonas. Jei neužšala ir yra tinkamos oro sąlygos, upe plaukiojama ir žiemos mėnesiais, iki pat balandžio. Žvelsa yra viena geriausių, ekstremaliam plaukimui baidarėmis tinkamų Lietuvos upių. Šio sporto mėgėjai atvyksta iš Vilniaus, Kauno, Telšių ir kitų šalies miestų.

GERDAUJĖ

Gerdaujė – vakarų Lietuvos upė, kairysis Minijos intakas. Upės ilgis – 60,3 km.

Ties Lapių apylinkėmis, srauni ir vingiuota Gerdaujė teka raiškaus reljefo Gerdaujos mišku. Šis upės ir žaliojo karkaso tandemas suponuoja ganėtinai aukštą rekreacinio potencialo vertę. Nors šiandien teritorijoje dominuoja neįsisavinta natūrali gamtinė aplinka, gausu savaiminių želdinių, brūzgynų, arčiau gyvenamųjų vietovių, net ir šiukšlių sankaupų, nėra išvystytos rekreacinės infrastruktūros, tačiau esami resursai sąlygoja tvirtą rekreacinio pobūdžio vystymo perspektyvą.

TRUMPĖ

Trumpės upelis (ilgis – 26,4 km), nuo užtvankos iki Žvelsos teka sumiškėjusios pakrantės ruožu. Upė sruvena smulkiais, tačiau išraiškingais, vaizdžiais bei jaukiais vingiais. Trumpė vertinama kaip aukšto rekreacinio potencialo gamtinis resursas, tačiau tam, kad ši vertybė būtų tinkamai įsisavinta, būtina spręsti priėjimo ir praėjimo takų, rekreacinės bei informacinės infrastruktūros klausimus. Aukščiausias Trumpės potencialas urbanistiškai išvystyto Lapių kaimo prieigose. Šiaurės rytų kryptimi nuo užtvankos, rekreacinė vertė menkesnė, dėl aptarnavimo, paslaugų ir rekreacinio atraktyvumo objektų trūkumo. Upė tinkama plaukimui baidarėmis.