Prisijunk prie mūsų!
Utrių kalnas
Lapių bendruomenė aplankė šiaurės Lenkiją
Trisdešimties Lapių bendruomenės narių grupė, lydima kelionės organizatorės ir vadovės Dianos Butkutės, rugsėjo 29-30 dienomis keliavo po Lenkiją. Šeštadienio rytą pasiekėme kurortinį miestelį – Sopotą, kurį bandėme lyginti su mūsų Palanga. Dėl po karo autentiškai atstatytų namų grožio, paplūdimio didybės, įspūdingo medinio net 300 m. ilgio tilto į įlanką, jaukių ledainių ir kavinukių, o gal ir gražaus saulėto ryto puikios nuotaikos dėka, vis dėlto didesnius balus skyrėme Sopoto miestui.
Gidė Tamara norėjo mums pateikti labai daug informacijos ne tik apie Sopotą, bet ir nėrėsi iš kailio, kad mums patiktų Gdansko miestas. Gdansko senamiestis su didžiausia Europoje katedra, vienu metu galinčia sutalpinti apie 20 tūkstančių tikinčiųjų, gražiais autentiškais namais ir aikštėm mums paliko tikrai pačius geriausius įspūdžius. Paskutinė dienos stotelė buvo Elblango miestas, kuris per 1941-1945 metų karą buvo sugriautas, bet ir vėl autentiškai atstatytas. Tokia graži galėjo būti ir mūsų Klaipėda. Net istorijos muziejus Elblange įsikūręs tokiame pat pastate, kaip Klaipėdoje „Mėmelio“ alaus restoranas, mat, miestai prūsiški, įkurti tuo pat metu, panašūs ir gyventojų skaičiumi – dabar jame gyvena apie 120 tūkstančių gyventojų. Nepaprastu grožiu naktiniame mieste švietė Šv. Nikolajaus katedra. Jau į pavakarę, maloniai pavargę, norėjome tik dairytis į objektus, su kuriais mus pažindino vietinis gidas Bogdanas, nes klausyti ir sukaupti dėmesį, buvo sunkiau. Pailsėję komfortiškuose Elblango ir Wivaldi viešbučiuose, iš ryto vykome į Malborko pilies muziejų, vieną moderniausių bei gausiausiai lankomų muziejų Lenkijoje ir visame Vidurio Europos regione. Tai kryžiuočių pilis, pastatyta XIII-XIV amžiuje. Per II pasaulinį karą buvo sugriauta apie 60-80% pilies mūrų. Dabar visiškai atstatyta, o 1997 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Daugiau kaip dviejų valandų ekskursija po pilį ir jos teritoriją, visai neprailgo, nes gidė Milena mokėjo sudominti, vaizdingai pasakoti, kaip riteriai Vidurinėje, o vienuoliai Aukštutinėje pilyje , gyveno, pramogavo, meldėsi. Kai kurios salės buvo šildomos (bet juk tai buvo tik XIII-XIV amžius) grindiniu šildymu, rūsiuose krosnys kūrenamos malkomis, jomis įkaitindavo akmenis, o per vamzdžius šiluma patekdavo į viršutinius kambarius. Įspūdinga! Kryžiuočių ordino didysis magistras turėjo savo koplyčią, drabužinę - ginklų saugyklą ir tualetą, kuriuo naudojosi vienas pats. Tai tuo metu buvo didelė privilegija. Visi kiti riteriai ir vienuoliai turėjo bendrą tualetą, kepyklėlę, alaus daryklą (sakė, kad vienuoliai alaus išgerdavo labai daug, bet jis buvo tik 2 laipsnių stiprumo). Maistas į valgomuosius buvo keliamas liftais, šildomasi židiniais ir grindiniu šildymu. Žodžiu, turėjo viską, ko žmogui reikia, kad galėtų komfortiškai gyventi. Yra tekę lankytis ne vienoje atstatytoje pilyje, bet Malborko pilis išsiskyrė labai kokybiška rekonstrukcija, paremta archeologiniais ir architektūriniais tyrimais, puošnių ir romantizuotų elementų nebuvimu, eksponatų išdėstymu, jų neperkrovimu. Salėse eksponuojami tikri originalai, išlikę net iš XIII-XIV ir iš vėlesnių amžių, paliktos autentiškos gotikinės architektūros sienų, grindų formos. Po ekskursijos susimąstėme-žmogus visada buvo protingas.
Patyrę neišdildomų potyrių, išvykome link namų. Kaip vienas mūsų draugas anglas sako: „ Man patinka lietuviai, jie truputį pasilinksmina, o paskui dainuoja“. Tai įsivaizduokit, kaip mums patiko kelionė, jei nuo pat Malborko iki Lapių su nedidelėmis pertraukomis išdainavome daugiau nei 10 valandų.
Padėkoję visiems, kas prisidėjo prie šios kelionės organizavimo ir sėkmingo jos vyksmo, pasižadėjome sau ir kitiems prisidėti prie darnaus slidinėjimo trasos veikimo, kad uždirbę lėšų, kitąmet vėl drauge galėtumėm išvykti į kelionę pamatyti, pažinti, pabendrauti.
Ekskursijos įspūdžius aprašė Elena Kundrotienė
Jubiliejiniai sveikinimai Ingai Ruibienei
Mylėk tai kas su tavimi, tai kas aplink tave,
Nes visa kas tave supa yra tavo…
Džiaukis kiekviena gyvenimo akimirka,
Net tom akimirkom kurios nedžiugina.
Būk laiminga nesvarstydama ar gyvenimas yra toks,
Kuriame gali jaustis laiminga! Su Gimimo Diena!
Vėžaičių seniūnijos bendruomenių sueiga Drevernoje
Lapių bendruomenės centras vykdė nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2017-2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3. priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ programos projektą „Vėžaičių seniūnijos bendruomenių išvyka - sueiga“. Projekte buvo pakviestos dalyvauti visos aštuonios seniūnijos bendruomenės. Bendradarbiavimo sutartis su Lapių bendruomenės centru pasirašė penkios bendruomenės: Girininkų bendruomenė, Antkopčio kaimo bendruomenė, Maciučių ir Kalniškės bendruomenė, Tilvikų kaimo bendruomenė, Ežaičių bendruomenė. Projekto tikslas - sutelkti ir sustiprinti Vėžaičių seniūnijos bendruomenes bendrai kokybiškesnei veiklai. Rugsėjo 21d. didžiulis būrys visuomenininkų, prie kurių prisijungė naujai išrinktas Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus, išvykome į Dreverną, kur ir įvyko mūsų sueiga. Tą patį vakarą bendravome su Drevernos kultūros namų kolektyvu, vadovaujamu Virginijos Asnauskienės. Dreverniškiai įjungė mus į „Šišioniškių“ programą, mokė šokti, dainuoti. Susipažinome su jaunimo klubo „Krikraga“ veikla. Aplankėme jų suorganizuotą nuostabią šviestuvų parodą. Bendruomenių sueigoje kiekvienos bendruomenės atstovai išsakė savo lūkesčius ir problemas. Pasidžiaugėme vėl užsimezgusiu bendravimu, išreiškėme norą bendradarbiavimą pratęsti ir kitais metais, pagalvojant kokia forma ir kokioje vietoje.
Antrą dieną apžiūrėjome šiaudines figūras, kurias jaunimo klubas paruošė lygiadienio šventei. Plaukėme iki Juodkrantės, aplankėme "Raganų kalną", apžiūrėjome smėlio figūrų parodą. Dar Drevernoje pabuvojome amatininkų turgelyje, kurį organizavo vietos bendruomenė.
Su gera nuotaika, pasisėmę įvairiapusių potyrių ir idėjų kaip organizuoti šventes savo bendruomenėse, labiau pažinę vieni kitus ir nutarę pratęsti bendradarbiavimą grįžome namo.
Lapiuose įrengta lauko treniruoklių aikštelė
Rugsėjo 17 d. įvyko projekto pristatymas. Kaip teisingai naudotis treniruokliais, ir kokios jų galimybės pademonstravo trenerė iš Gargždų Asta Lukauskienė.
Projektą remia žemės ūkio ministerija.
Praūžė 18-oji Miško šventė
Miško šventė tradiciškai prasidėjo Šv. mišiomis, vėliavos pakėlimu. Šmaikštūs šventės vedėjai Rasa, Algirdas ir Aurimas kvietė visus linksmintis, kaip liaudies išmintis sako: „Kas per Žolines nesueina krūvon, tie bus biedni“. Šventėje sulaukėme kraštiečių žolininkų Giedrės ir Lino Bružų ir Andželos Dvarionienės. Tai buvo puiki proga – įsigyti vaistažolių, paskanauti žolelių arbatos vaikštinėjant po jaukią liepų alėją bendruomenės parke. Taip pat galėjome paskanauti aludario verdamo tradicinio lietuviško alaus. Vakaro metu netrūko linksmų piemenų žaidimų, pasišposavimų bei kitų pramogų. Didelio populiarumo sulaukė medžiotojų klubo „Žvelsa“ verdama tradicinė šiurpė. Bendruomenės pirmininkė L. Karbauskienė pasidžiaugė gražėjančia gyventojų sodybų aplinka. Gražiausių sodybų gyventojai sulaukė apdovanojimų: D., S. Petraičiai iš Rudaičių kaimo, B., V. Bartkai, L. Jankauskienė, S., A. Žalūdos iš Lapių.
Vakaro koncertinėje programoje koncertavo bardas Kazimieras Jakutis iš Aukštaitijos, užbūręs širdį glostančiais sentimentaliais dainų tekstais. Grupių „Folks“, „Blue Station“ muzikavimas, lietuviškos estrados legendos Kęstučio Jablonskio ir „Medžiotojų trio“ atliekamos senos geros dainos neleido susirinkusiuosius nusėdėti vietoje. Šventę vainikavo nuostabūs fejerverkai.
Šventės organizatoriai: Vėžaičių KC Lapių skyrius, Lapių bendruomenės centras, Lapių pagrindinė mokykla.
Šventės rėmėjas: Klaipėdos rajono savivaldybė.
Garbingi 95-mečio sveikinimai Irenai Jomantienei
Prabėgo metai, tarsi rūkas kloniais,
lyg daina vakarė sutemų.
Nuskriejo tarsi pienės pūkas...
Pavasariai pribarstė žiedlapių baltų.
Tie metai – ir prasmingi, ir laimingi,
jų buvo lyg akmenys sunkių...
O šiandien iš širdies mes linkim
sveikatos ir gražių gyvenimo dienų.
Garbingo jubiliejaus proga sveikiname Lapių kaimo gyventoją Ireną Jomantienę.